pažiūrėti

pažiūrė́ti, pažiū̃ri (pàžiūri, pažiū́ro), -ė́jo Rtr, , 1, LzŽ 1. intr., tr. H155,157, D.Pošk, S.Dauk, N, M, LL165,233,275, ŠT12,16,372 atkreipti akis, mesti žvilgsnį, pažvelgti: Ji pažiūrė́jo aukštyn, bet nieko nematė NdŽ. Prasivėręs duris pažiūrė́jau į kambarį NdŽ. Jis į mane meilingai pažiūrė́jo KI55. Aš iš meilės, malonėlės šnaira pažiūrė́jau J. Pažiū́rau in veidrodį, nors imk ir mirk (tokia susenusi) Drsk. Vyras ne baronka – neperlauši, nepažiūrė́si DrskŽ. Geras žmogus in žmogų pažiū́ro, o jei užsigrįžo – blogas Kpč. Tik į akis paž[iūr]ė́jęs gali pasakyt – girtas senis ar ne Krč. Tas atsigręžęs pažiūrė́jo ir nuėjo Kp. Telyčia pažiū̃ria, kad aš žiūriu, negeria, o kai išeinu, geria Jrb. Motina bijojo in gulinčio an gatvės sūnaus pažiūrė́tie – neduok Dieve tokių laikų sulauktie daugiau Lb. Teip liūdna ir ilgu, kai pažiūrì į laukus, į miškus: visur pageltę medžių lapai Stak. Jis kad pažiū́ro, tai, rodos, nuvers akim Dkš. Kitas kad pažiūrė̃s, tai rodos, kad viską žino Graž. Pažiū́ro mergina an jų (bernų) rankų, kad jų oda juoda Eiš. Pažiūrtè, va kurapkaitės GrvT136. Pažiūrė́jau pažiūrė́jus (atidžiai) – nieko iš namiškių nepamačiau, tai ir aš pasukau ant namų Lkč. Kap aš an jo žmonos pažiū́rau, tai man pusė sveikatos grįžta Pv. Dabar ji ma[n] šlykšti, nė pažiūrė́t į jos pusę negaliu Snt. Gražūs pažiūrė́t [pomidorai], tai bus skanūs ir valgyt Č. Nebuvo te nė ką pažiūrė́t: mažutis, storas Kvr. Kur nepažiūri, vis triobos Klov. Pažiūrė́k abejos[na] akysna LKKXI175(Zt). Pažiūriù per stiklą, ką jos (bitės) daro Gg. Mama, pažiūrė́k pro langą: žiūrėk, kiek bičių! Gdr. Paskui pasidrąsino, ejo artyn pažiūrė́t PnmR. Aš užvakar tavo namus blogus pravažiuodams, kad įsitėmyčiau tikrai, tyčioms pažiūrė́jau K.Donel. Šitiek sodų, šitiek uogų, jejem, jūs pažiūrėkit! Šmn. Reikia pasdėt veidrodis, žvakė pasistatyt, pažiūrė́t, ką inneš pro duris (būrimas per Kūčias) Žl. Jei randi baravyką, nors ir mažą, tai reikia jį išraut ir nepalikt pažiūrėtą, nes vis tiek sukirmys LTR(Ar). Kaip aš pažiūrau į visas šaleles, niekur nematau … motinėlės I284(Mrs). Ne tiek jis pjovė, kiek gailiai verkė an dalgiakotėlio pasiremdamas …, an sieros žemelės pažiūrė́damas DrskD122. Tėvas par langą pažiūrėjo, žentas dilgynėse gulėjo S.Dauk. Kas man iš to dvaro, tiktai vieni mūrai, kad būt panytėlė, būt ant ko pažiūri IV590(Pn). Užžiebki, tėvuli, tris žvakeles, pažiūrėk martelei in akeles LTR(Smn). Pažiūrėk, mergele, an plikų medelių, kai pradės žaliuoti, tai tu būsi mano (d.) Brsl. Kūdas mano žirgužėlis, negražus pažiūrė́ti JD52. Užsidėk vainikėlį, noriu pažiūrėti LTR(Trak). Gardus vynas gertie, gražus pažiūrėtie LLDII192(Vv). Užeik nors pas močiutę pažiūrė́t sesučių (d.) Ss. Ji (ragana) liepia pažiūrėt į karštą pečių LTR(Vrb). Iš kur nepažiūrėsi, visaip ana graži buvo (ps.) Ign. Praėjus porai savaičių, kaip buvo sutarta, lipa ūkininkas kopėčiomis pažiūrėti, kaip vilkas dirba batus DvP31. Ir tie, kurie išsigąs jų (šmėklų), atsigręžę pažiūrės žemyn ar iš neatsargumo paslydės nors kiek, – tuojau pavirs į akmenį J.Bil. Viešpats šitame darže visokius medžius auginęs, kurie buvę gražūs pažiūrėti Kel1862,21. Akimis savo veizdėjo (paraštėje blinkterėjo, pažiūrėjo) ant Juozepo BB1Moz39,7. Bet ko išėjote pažiūrėti SkvLuk7,25. | prk.: Šiandien saulelė nė kiek nepažiū́ro, apsiniaukę visą dieną Pun. Jau saulelė pažiūrė́jo in langą Mrj. Gerai da, kad saulytė pažiū̃ri Št. Šiukšlės grindų plyšiuose, į kuriuos niekuomet nepažiūri šluotų ražai J.Jabl. ^ Pažiūrėjo kaip velnias į savo motiną PPr288. Į valgį pažiūrė́jęs sotus nebūsi Trg. Kap kada an mėsos tik pažiūrom, duoną valgydami . Nei pačiam pažiūrėt, nei kitam parodyt LTR(Al). Einu vienas – pažiūriu, kad dviese (šešėlis) LTR. Kap pažiūrau an tave, mielas tu man, kap užlipu an tavę, šiltas tu man (krosnis) LMD(Lzd). Tu čia, tėve, būk ir supūk, o aš eisiu saulės pažiūrėt ir našlaičių papenėt (pasėtas grūdas) LTR(Graž). | refl. L: Jos pasižiūrė́damos šneka J. Pasižiū́rau – nieko nematau KzR. Einam pasižiūrė́dami, gal ką pirksim Mrj. Ir vėl eina pasižiūrė́tų, žiūria – jau kiek nemažai priausta Kp. Ką te valgysi rūgštą košę, nenoriu nei pasižiūrė́t Kpr. Kaip į veidrodį pasižiūrė́jau, tai bemenk save nepasižinojau Plšk. Sėja kartais, kartais nesėja, an dangų pasižiū̃ria ir vėl sėja Jdp. Pasižiū́rau aukštyn, o saulė juoda kap anglis Srj. Išeik pasižiūrė́tų, ar neatsiramsčiuoja mano tėvelis JT395. Kelkitės, pasižiūrė́kit, ką mes padarėm gera Ker. Aš visą gyvenimą vieną kartą buvau [paplūdimyje] pasižiūrė́tų, išsigandau ir nebėjau: visi kartu maudos Kp. Mašina kokia atejus, eit pažiūrė́t Lt. Ten nebuvo žmogaus nė pasižiūrėt Lnkv. Viena kitos šaly sėdžia [klasėje], gal pasižiū̃ria (nusirašo) Slm. Žmogus negalvo[ja], tik į kitą pasižiūrė́jęs daro Plšk. Vienas nuo kito pasižiūrė́sim ir valgysim Sn. [Meška] pasižiūrė́jo an mergytės ir sako (ps.) Zt. Pasižiūrė́jova vienas į kitą Nm. Būdavo, jeigu man jau katro reikia berno, tai aš į tą nė ir nepasižiūriù Pl. Tas pasižiūrė́jo pasižiūrė́jęs ir nieko nesakė Skr. Nėra i kam [šienauti], tiktai dviejuose, aš tik pasižiūrėt, mano tik akys Ssk. Seniau da ir lašinių negi teip buvo, kaip dabar, tai pasižiūrė́jo an pantį, pantis šlapias, kur lašiniai buvo pakabinti, jau šiandiej lietus bus Plvn. Eik, sesele, į rūtų darželį, pasižiūrė́k žaliųjų rūtelių JV478. Eisme, Onute, an marių krantelio, tai tę pažiūrė́sim plaukančių žuvelių DrskD76. Lapė pasižiūrėj[o] ir išvydo savo vaiką lapiuką Zt. Saulei vos nusileidus, žmonės sulindo, susislėpė trobose – bijojo susitikti vienas kitą, vienas kitam į akis pasižiūrėti, – tarsi ir savo kaltės dalį jausdami J.Paukš. | prk.: Jei saulė sėsdama apačia debesų pasižiū̃ri, tai lis Ds. ^ Pasižiūrė́jai į mane kai velnias į savo motiną Jrb. Pasižiūrėjo kaip vel[nia]s į gegužę ir pabėgo LTR(Pp). Pasižiūrėk pirma į savo antį, o paskui – į kito PPr127. Jei pelėdos nematei, pasižiūrėk į savi LTR(Vdk). Auga vaikai, į medžius pasižiūrėdami KrvP(Šlvn). Tu, tėvai, būk ir supūk, o aš eisiu saulelės pasižiūrė́tų ir našlaičių papenėtų (pasėtas grūdas) JT377. Panelė su devyniom skarelėm, kas ant ją pasižiū̃ri, tas gailiai rauda (svogūnas) JT454. 2. tr., intr. apžiūrėti, pamatyti norint sužinoti padėtį: Pažiūrė́t jumi gražu, o mumiem su Raigrodu tuščiu gyvent reikia DrskŽ. Kad būtūt pažiūrė́ję, kas pirmiau buvo! DrskŽ. Pažiū́rai, kas tęnai yra Drsk. Einam pažiūrė́t – gauja žmonių didžiausia Imb. Pažiū̃ria vis, patrina, ar jau kniojas spalis Kp. Pažiūrė́siu, ar tamsi naktis, žiūriu – žmogus stovi Žl. Vežkit tą namelį ir statykit, o aš einu pažiūrė́t Dbč. Paskuo muno tėvelis buvo pargrįžęs da iš Latvijos pažiūrė́ti čia . Pažiū̃r, diedai, ką ana turi Grv. Tyčioms į atdarą kuknę įlindau pažiūrė́t, kokius ten šutina kąsnius K.Donel. Jeigu nusiperka paršus, ateina kaimynė pažiūrė́t – neleisdavo, bijodavo blogų akių Kdn. Eisim paskui į staldą pažiūrėt ožkos J.Jabl. Reikia, sako, pažiūrėt tėvam, ar nešluba marti (veda šokti) Sug. Spraudžias pažiūrė́t, kaip gyvena, kaip tvarkos Aln. Kad žinotau, aš pats suvažinėtau te pažiūrėt Lt. Eisim laukan pažiūrėti, kurs vėjelis pučia (d.) Kp. Aš pažiūrėsiu rugių laukelį, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Ir nuėjo į stainelę pažiūrėt žirgelių LLDII160(). Einu kitų pažiūrėti, savęs parodyt LTsV255(Ldvn). Siuntė tėvas dukrelę į žaliąją lankelę: – Eik, dukrele, eik, jaunoji, pažiūrėti sūnelio LLDIII319(Vlkv). | refl. tr., intr.: Pasižiū́rai pasižiū́rai, kad tik neužmirštai Drsk. Čia pat pasižiūriù kokį paršelį, nusiperku Škn. Tada jos sako: – Atnešk, aš pasižiūrėsiu, kokie jie (stebuklingi daiktai) yra LMD(Lg). Tu, Jonai, nueik po pietų į mūsų laukus pasižiūrėti J.Jabl. Pasižiūrintiesiems tai labai patiko I.Simon.patirti, išsiaiškinti: Reikia eiti pažiūrė́ti, kas ten pasidarė NdŽ. Kap pažiū́rai, kvailyn eina svietas, ne gudryn Brb. Pažiūrė́k: jei šuva lauke dulkėse voliojas, lietus bus Dgč. Sausio mėnasį griaudė, pažiūrė́sme, kas bus Vdn. Kieksyk tu verkdams mūsų bėdas pažiūrė́jai K.Donel. Kaip atėjo vakaras, tai pažiūrėjom, kad čia neapgyventų trobų yra Ktč. Kap pažiū́rau – blogi palikom, vagiam Drsk. Iš draugų, kai pažiūriu, man nedaug bepaliko Mair. Tikras tėvas: vis pažiūrėsim, pažiūrėsim, bet žiūrėk, kad nepražiūrėtum A. Vien. | refl.: Kap pasižiū́rau: tiej badauna, ką geria kai teliai Mrs. Kaip aš pasìžiūriu, kaip anie (dabartinis jaunimas) šoka navatniai Nmk. Kai pasižiū̃ria, tai pavienodas tolumas ir nuo Kupiškio, ir nuo Rokiškio Ob. Kaip aš bėgsiu par lauką, pasižiūrėk, mergele, koks bernyčio būdelis StnD10.įvertinti: Pažiūrė́tūt, kap skanu buvo bandos iš pupų miltų Kpč. Pažiūrėsiu, katrie bus geresniai, tai tuos paliksiu LKT313(Ob). Erkė yr menka pažiūrė́ti, ale kaip ana kanda LKT141(Prk). Baisu tokia nedraugiška, an savęs nemato, reikia an savęs pažiūrė́t Kpč. | refl.: Nesiūlinu [audeklų], pasižiū́ro [patys], kuris gražesnis, ir paima Smn. Žmogui juk reikia retkarčiais pasižiūrėti į save kitų akimis J.Mik.patikrinti: Pažiū̃ria vis ištraukę [linus iš kūdros], ar jau trinas ben kiek; pažindavo, kad išmirkę Kp. Anas su lazda pažiūrė̃s, kas tę yr LKT328(Ktk). Šviesos pažiūrìte Plš. Pažiūrėk, gal dar duonkepėj yra raugo Brž. Dabar pažiūrė́k mano avilį JT231. Išėmėm iš pečiaus duonytę, kad iškepus, tai pažiūrì, ar iškepus Plvn. Pažiū̃ria, kad nebūt labai sudžiūvę [miežiai] Kp. Buvau ažejus pažiūrė́t, kiek inkainavo (nj.) sodą Skdt. Ant trečių metų jis pažiūrė̃s, kas tuose katiluos tę sėdžia (ps.) LKT151(Žg). Ant rytojaus nuėjo tas ponas pažiūrėt, ar dar gyvas tas vyras LTR(Mrj). | Atvažiuoja piršlėm, apžiū̃ria, apitaria jau ben kiek, važiuoja vietos pažiūrė́tų tada PnmR. | refl.: Nueidavo pasižiūrė́t, kaip te tas viskas eina Sb.patikrinti (sveikatą): Liepojon nuvažiavau – akių daktaras pažiūrė́jo Dgč. Tai jis manę pažiūrė́jo, sako, kad sveika, nerandam ligos Mžš. Jis (gydytojas) tik paklauso, pažiū́ro, pasako Dbč. Pažiūrės daktaras Uršulytės, pažiūrės ir Albinėlio J.Balt. | refl.: Lyg daktarui ne vis tiek, vieną vaiką žiūrėt ar dviejų pasižiūrėt J.Balt.tr. patikrinti paukščių patelę, ar su kiaušiniu: Pažiūrėk vištą J.Jabl(Rk). Pažiūrė́k raibutę! Skr. 3. tr., intr. pamatyti, išvysti: Geras siuvėjas pažiūrėjęs asabą gali siūti geriaus už tuos, kurie mieruoja LMD(Rz). Pažiū́rau – guli penki vyrai kruvini (apie pokarį) . Kad jūs būtūt pažiūrė́ję, kas čia darės: visa kas išplėšyta, išdraskyta Mrc. Tu pažiūrė́tum, kap aš moku – nė negalvoji, kad aš tep [sugebu] Švnč.refl. pasimatyti: Rengiuosi kada važiuot su juo pasižiūrė́t Kpč. 4. tr., intr. paieškoti: Eik pažiūrė́k Stanislovaičio [kermošiuje], jei rasi, pavadink čionai Sml. Ejau spalgenų pažiūrė́t; kaip sučiaudėjo briedis – lėkiau, net neatsigręžiau Dgč. Užlipk ant kūtės ir pažiūrė́k, a nerasi kokios vištos gūžtos Skrb. Pažiūrė́k kur nors man kirvį Skdv. Reikia pažiūrė́t geresnio darbo Jnš. Sako – pažiūrė́kiumėm skrynioj, ar nėr Kp. Kiaušinių užlipau pažiūrėti. Sakau, apeisiu palėpes, gal naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. O jam vieni sako, kad ta būtų graži, o jam kiti sako, kad pasogai maži: – Pažiūrė́k kiek bagotesnės, mažu nebūt kiek slaunesnės! JD6. | refl.: Čia sunku gyventi, reikia kitur pasižiūrė́t darbo Jnš.tr. nužiūrėti, numatyti: Vietą pažiūrėti N. 5. tr. J.Jabl kurį laiką prižiūrėti, patvarkyti: Duktė atalekia dažnai pažiūrė́tų [motinos] Slm. Meti audus, pažiū́rai ligonio – ir akių nenuleidau Drsk. Parejom pietų, ne par daug man toli, va tę gryčelė mano, reikia gi parlėkt, ir vaikai pažiūrė́t, ir paršiukas, ir karvė Kp. Man reikia tik pažiūrė́t ir pamelžt Gg. Kas nueisim šiandie pažiūrė́t karvės? Ėr. Pečiuko pažiūrė́k, a nepardegysi Mžš. Nėr ko skubėt važiuot namo, te yr, kas gyvulius pažiū̃ria Skrb. Paskiau jau piršliu sako [jaunikis]: „Aš einu pažiūrė́t arklio“. – Išėjo ir išėjo Kp. Kaimynai tas kiaules pažiūrė́s Skdv. Tėvai, jei tu nežiūrėsi, nėkas nepažiūrė́s Rdn. Kai buvo tėvas gyvas, nėjo jo žiūrėt, n’įėjo i nepažiūrė́jo – dėl mados tik, dėl pasaulio gyveno Jrb.[i]pasaugoti, pagloboti: Pažiūrėk mano gyvulių, kol aš pasniedosiu Jz. Vaiką pàžiūriu, o tep nieko negaliu dirbt Zt. Pabūtūt, pažiūrė́tūt mano dukteres Azr. Pažiūrė́k arklius, kad nenueitų Jnš. Pažiūrė́k žąsų, kad neeit, kur nereikia Sv. Pažiūrė́k puodą, aš išeinu Nmč. Dabar pažiūrėk mano avilį J.Jabl. | refl. tr.: Reikia jau pasižiūrė́t tą avilį, kad spiečius neišeitų Mšk. 6. intr. pasidomėti, atsižvelgti, atkreipti dėmesį: Daug yr ponpalaikių, kurie, pamatydami būrą, spjaudo nei ant šuns ir jį per drimelį laiko; lygiai kad žmogutis toks neverts pažiūrė́ti K.Donel. Daugiau tas strielčius niekada per didžiąsias šventes nė į strielbą nepažiūrėdavo LTR(Grk). Tu nei nepažiū́rai, kap vaikai jau mokinasi (eina į mokyklą) Drsk. | refl.: Ka nori kitą apkalbinėt, turi į save pasižiūrė́t Jrb. Jis pasižiūri in save, kad jau jis vilkas! BsPIV107. ^ Nepeik kito, nepasižiūrėjęs į save LTR(Sd). 7. tr., intr. užburti, užkerėti negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Kai pažiūrė́jo an telyčią, iškart vakare nebegeria Sug. Ar vaiką pažiū̃ri, tai kai ima rėkt rėkt tas vaikas Sug. 8. intr. atsidėti: Daugelis klausytojų rimtai pažiūrėjo į mokslą sp. | refl.: Vis pats pirma pasižiū̃ri ir duoda kitiem [spaudos draudimo metais lietuviškas knygas] Krs. Ir šiaip Benas nepasikeitė – kada sėdi klasėje, kada ne, kada šiaip taip išmokęs pamokas, kada visai nepasižiūrėjęs V.Bub. 9. inf. modal. iš pažiūros, pažvelgus: Pažiūrėti staliukas buvo nekoks ir prasto medžio, bet turėjo nepaprastą ypatybę J.Balč. Pažiūrė́t negardi, al ana gardesnė Pb. Pažiūrė́t nėr žmogaus, o auksines rankas turi Msn. Pažiūrė́tie tai dailus būt vyrukas, ale proto nedidelio Br. Pažiūrė́ti – pienės gražios, o kai pasilenki – vienos dulkės Tl. Pažiūrėti atgimstame, bet per maža kultūros turime A.Sm. 10. tr. lytiškai bendrauti: Dar̃ pirma čėso visi [bernai] mergas pažiū́ro DrskŽ.
◊ akìs į ãkį pažiūrė́ti įsitikinti savo teisumu: Sueit žmogus su žmogum turi, akìs ing ãkį pažiūrė́t Drsk.
arklių̃ pažiūrė́ti savo reikalu: Jūs čia gerkit, o aš eisiu arklių̃ pažiūrė́t Dkš. Ir vėl linksmybė, kol vienam ar kitam įsiūžusių parūpdavo eiti „arklių pažiūrėt“ J.Balt.
baisù pažiūrė́ti
1. labai blogas: Per karą čia gyvenimas buvo baisù pažiūrė́t KzR.
2. labai daug: Tų karvių – baisù pažiūrė́t LKKXIII119(Grv).
į akìs pažiūrė́ti imti grėsti: Kai vargas mums į akis tiesiog pažiūrės, jau tuomet… tuomet stengsimės visi drauge, kaip įmanydami, gelbėtis Pt. Merginai badas į akis pažiūrėjo prš.
į síelą pažiūrė́ti kng. suprasti vidinį pasaulį: Elzė prisiminė savo nusistatymą: siausti, juokauti ir neleisti sau pažiūrėti į sielą taip svetimiems žmonėms, kokie čia jai visi Pt.
į stiklẽlį pažiūrė́ti gerti: Ar nuostabu, kad, nebepakeldamas vargo, norėdamas nors trumpai valandėlei užmiršti neturtingumą, pažiūriu į stiklelį? I.Simon.
yrà [į] ką̃ pažiūrė́ti stiprus, gražus: Vaikinas už tai buvo į ką pažiūrėti LzP. Padirbo toki gražų gonką, ka yr ką̃ pažiūrė́t Skrb.
yrà kàs pažiūrė́ti stiprus, gražus, didelis: Tu, vyreli, jo nesurangysi – yra ko pažiūrėt vyro Jnšk. Jis pasistatė tokį namą, kad yrà kas pažiūrė́t Jnš.
iš kitų̃ pir̃štų pažiūrė́ti tikėtis ką nors gauti: Ir dar̃ gerai būnu: iš pirštų kitų nepažiūrė́jus Dv.
míela pažiūrė́ti apie ką nors labai gera: Vyras – kad míela pažiūrė́t! Žal. neĩ pačiám pažiūrė́ti, neĩ kitám paródyti Bsg apie ką prasta: Nu ir padarei: nei pačiam pažiūrė́t, nei kitam paródyt Plm. nėrà ką̃ pažiūrė́ti apie menką, silpną žmogų: Tas jos vyras toks kemsiukas, nėr nė ką pažiūrėt Šmk. niẽkis pažiūrė́ti sakoma apie neblogai atrodantį žmogų: Pažiūrė́t niẽkis – apskritulis, ne par senas Mžš. óro pa[si]žiūrė́ti savo reikalu: Einam oro pažiūrėt Grž. Dar kitos išslankiojo į lauką oro pasižiūrėti Žem.
per geležìnį lángą pažiūrė́ti patekti į kalėjimą: Nesuk, jei nenori per geležìnį lángą pažiūrė́t Alv.
per pẽtį pažiūrė́ti labai paniekinti: O jeigu ji į tave per petį pažiūrės – tai taip ir žinok… I.Simon.
pro pirštùs pažiūrė́ti nekreipti dėmesio: Marytė jauna, tai daug pasako, dėl to nieko neatsitiks, jei vieną sykį ir pro pirštus pažiūrėsi I.Simon.
rañką pažiūrė́ti paburti: Šitas davė tą rañką pažiūrė́t Jdp. Antram muno drauguo sako: – Pažiūrė́k jam rañką Bt.
pažiūrė́ti iš kur̃ kójos dýgę baudžiant mušti: Reiks pažiūrė́t iš kur̃ tavo kójos dýgę! Alk.
pažiūrė́sim kai dùgną dė́sim (įdė́siam Krtn) Dl sakoma tikintis geros baigties: Geriau per policiją sumokėsiu, tai bent kvitą turėsiu, o ten pažiūrėsim kai dugną dėsim A.Vien.
\ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pažiūrėti — vksm. Ant šali̇̀gatvio pažiūrėkite į kai̇̃rę ir į dẽšinę, tik tadà žeñkite į gãtvę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplankyti — 1 aplankyti 1. tr. K užeiti, atvykti pas ką, reiškiant palankumą, užuojautą, pagarbą: Aš atėjau tave aplankyti KBI57. Kad žinočiau jį atvažiavus, reikėtų aplankyti J.Jabl. Į Lietuvą aplankyti tėvų žemę, su kuria buvo išsiskirta prieš keliasdešimt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gražus — gražùs, ì adj. (4) 1. dailus, darnaus sudėjimo; mielas: Gražus mūs Vilnius! Gražus kaip reta L.Gir. Diena buvo labai graži Žem. Jam buvo gaila savęs, kad baigėsi gražusis sapnas P.Cvir. Prie kelio augo gražus, jaunas sodas P.Cvir. Kokia graži… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdaryti — tr. 1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv. | refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp. ║ paruošti: Liepė išdaryt pietus Alv. | refl. tr.: Tų vaistų išsidarykit, smoką duoda gerą Pgg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžiūrėti — išžiūrėti, išžiū̃ri (išžiū̃ria, išžiūro), ėjo Š, KŽ, DŽ1; R42,128, MŽ57,168, N 1. tr. gerai apžiūrėti, išžvalgyti: Dar kartą gerai išžiūrėjo savo dovanas NdŽ. Turiu daug nuotraukų, čia visas išžiūrėsim Kč. Išderėk, išžiūrėk, parvežk ir uždirbt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jaunyvas — jaunyvas, a adj. (1) BŽ248 jaunas pažiūrėti, jaunai atrodantis, apyjaunis: Aš jaunyvas pažiūrėti, bet aš kiek senesnio amžiaus, negu iš tikrųjų atrodau rš. Vyras dar jaunyvas rš. Jo veidas su dygliuotais ūsais, jaunyvas ir sveikas, labai buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paskersuoti — 1. tr., intr. DŽ1 skersai paarti, paakėti, pasėti: Išvalkiojęs paskersuok kiek ir eik namo Gs. Te retai sėjau, reiks paskersuoti Pc. 2. refl. skersam atsistoti: Pasiskersuokit [autobuse], daugiau tilpsit Snt. 3. tr. skersais ruožais išausti: Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašnairuoti — 1 pašnairuoti intr. DŽ1, NdŽ 1. Ser šnairomis pažiūrėti, pažvilgčioti: Senis pašnairavo į pačią, bet nieko nesakė Ėr. 2. šnairuojant, piktai, su nepasitenkinimu pažiūrėti, paskersakiuoti: Piktai pašnairavęs, kurį laiką tyli V.Krėv. Tebėra artimi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažibinti — pažìbinti KII26, K, NdŽ 1. intr., tr. Q596, R153, MŽ203, S.Dauk, N, Sml, Dbč, Pns, Btrm pašviesti, kad būtų šviesu: Pažìbink su žiburiu, su žvake J. Gal tau pažìbinti? DŽ1. Eikšę, pažìbysi ma[n] žiburį [tvarte] Vlkv. Pažìbino akysna ZtŽ.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.